Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prieš 400 metų buvo pirmąkart buvo išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys Lyricorum libri tres (1625 m.), dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvėpia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. barokiniame Vilniuje.
Daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.
Kviestiniai pranešėjai
Ona Dilytė-Čiurinskienė
Vyr. mokslo darbuotoja, LLTI
Prof. Stephen Harrison
Oksfordo universiteto profesorius
Inga Vidugirytė-Pakerienė
The Baroque Vision and the City in Contemporary Lithuanian Women’s Literature
Inga Vidugirytė-Pakerienė
Vilnius University
The Baroque Vision and the City in Contemporary Lithuanian Women’s Literature
According to Martin Jay (1988), the Baroque vision is one of three main scopic regimes of modernity, alongside rational Cartesian perspectivalism and the descriptive cartographic view. Each scopic regime is characterized by Jay on the basis of the art in which it was inaugurated (Italian Renaisance painting, Baroque architecture and art, and Dutch lanscapes of the 17th century) and the philosophy that grounds that art. In his account of Baroque vision, Jay draws heavily on the works of the French philosopher Buci-Glucksman Baroque Reason (1984) and The Madness of Vision. The Baroque Aesthetics (1986). The Baroque vision is considered “mad” due to its fascination with opacity, unreadability, and the indecipherability of the reality it represents. As the result of the crisis of the reason, it self-consciously tends to the contradictions between surface and depth, to the distorted images, materiality, and the haptic quality. In Baroque reason, Buci-Glucksman reads the work of Baudelaire and Benjamin, who are both preoccupied with modern Paris, its passion for consumption, commodities, and the Other, the Women. The philosopher deals with the relation between the city and the Feminine, and the concept of the Woman as an allegory and a heroine of modernity. The feminist approach, introduced in the context of baroque reason, enables the analysis of the baroque vision as engendered. The paper explores the baroque vision in contemporary Lithuanian women’s urban writing. I argue that the contemporary baroqueness of the city (Vilnius) depends on the vision employed in the creative work of such authors as Ieva Dumbrytė, Eglė Frank, and Kotryna Zylė. I contrast these works with the novel Silva rerum by Kristina Sabaliauskaitė, who extensively refers to the history and artifacts of Lithuanian baroque culture but represents another type of vision.
