Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prieš 400 metų buvo pirmąkart buvo išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys Lyricorum libri tres (1625 m.), dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvėpia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. barokiniame Vilniuje.
Daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.
Kviestiniai pranešėjai
Ona Dilytė-Čiurinskienė
Vyr. mokslo darbuotoja, LLTI
Prof. Stephen Harrison
Oksfordo universiteto profesorius
Fatima Eloeva
Baroque Stylization and Geographic Myth-Making: Kristina Sabaliauskaitė and Ismail Kadare’s Reshaping of Cultural Space
Fatima Eloeva
Vilnius University
Baroque Stylization and Geographic Myth-Making: Kristina Sabaliauskaitė and Ismail Kadare’s Reshaping of Cultural Space
Baroque literature, with its emphasis on stylization, spectacle, and symbolic transformation, provides a unique lens through which to analyze the reshaping of historical and geographic realities in modern historical fiction. This paper explores the Baroque-infused strategies of Kristina Sabaliauskaitė’s Silva Rerum cycle and compares them to the mythic and geopolitical transformations of Albania in the works of Ismail Kadare. Sabaliauskaitė meticulously reconstructs the Grand Duchy of Lithuania (GDL) through an aestheticized Baroque framework, emphasizing theatricality, allegory, and the intellectual refinement of the period. By selectively amplifying elements of Vilnius’ cultural and artistic life, she presents an image of the GDL that aligns it more closely with Western European Baroque traditions. Her novel does not simply recreate history; it curates it, enhancing Lithuania’s role within the broader European intellectual and artistic sphere. In contrast, Ismail Kadare employs a different form of geographic and historical reshaping—one that subtly transforms Albania’s natural landscape to make it appear more North-European. By modifying the descriptions of Albania’s mountains, climate, and atmospheric conditions, Kadare creates a mythic, austere, and almost Nordic Albania. This transformation serves both a stylistic and political purpose, reinforcing his themes of isolation, historical burden, and Albania’s complex position between East and West, particularly under Enver Hoxha’s regime. By juxtaposing these two authors, this paper examines how literary stylization—whether through Baroque aesthetics or geographic myth-making—reshapes historical and cultural identity. Ultimately, the comparison highlights how modern historical fiction continues to employ Baroque techniques of excess, illusion, and dramatic reimagination to construct alternative visions of the past.
