Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prieš 400 metų buvo pirmąkart buvo išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys Lyricorum libri tres (1625 m.), dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvėpia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. barokiniame Vilniuje.
Daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.
Kviestiniai pranešėjai
Ona Dilytė-Čiurinskienė
Vyr. mokslo darbuotoja, LLTI
Prof. Stephen Harrison
Oksfordo universiteto profesorius
Beate Hintzen
Sensual Visualization in the Poetic Worship of God and Veneration of Saints by Motiejus Kazimieras Sarbievijus and in Paul Fleming’s Commemoration of the Dead
Beate Hintzen
Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn
Sensual Visualization in the Poetic Worship of God and Veneration of Saints by Motiejus Kazimieras Sarbievijus and in Paul Fleming’s Commemoration of the Dead
Keywords: Sarbievijus, Fleming, epigrams, sense-appealing language, rhetoric
It cannot be determined which of the editions of Lyrica and Epigrammata published between 1625 and 1630 by the Jesuit Sarbievijus was used by the prominent Baroque poet Paul Fleming (*1609 near Leipzig, †1640 in Hamburg), a Lutheran. However, it is beyond doubt that Fleming received the Lithuanian poet’s works and adapted them in his own poetry, particularly in the poems written between 1630 and 1633. Epigrams that Sarbievijus composed in honor of Aloysius Gonzaga, who was beatified in 1605, and on Jesus played a special role for Fleming. These epigrams served as models for several of Fleming’s epicedes dedicated to his friend and fellow student, the Silesian poet Georg Gloger (*1603 in Habelschwerdt, †1631 in Leipzig), who died young. Gloger’s life bore several parallels to that of Aloysius Gonzaga. These epicedes are included, along with other poems – especially friendship poems – in a collection titled Manes Glogeriani. It aims to demonstrate that – transcending confessional boundaries – Fleming’s addresses to a deeply missed, deceased person are expressed in the same emotional and metaphorical, sense-appealing language as Sarbievijus’ addresses to saints, Jesus, and God. This emotionality and sensuality are often achieved through the rational means of rhetoric. Thus, another goal of this study is to reveal how the interplay of emotion, sensuality, and reason functions in the presented poems and, at the same time, to show the intellectual effort required of the recipient in decoding the metaphors and their combinations.
