Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prieš 400 metų buvo pirmąkart buvo išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys Lyricorum libri tres (1625 m.), dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvėpia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. barokiniame Vilniuje.
Daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.
Kviestiniai pranešėjai
Ona Dilytė-Čiurinskienė
Vyr. mokslo darbuotoja, LLTI
Prof. Stephen Harrison
Oksfordo universiteto profesorius
Olena Matushek
The Practice of Acumen in the Sermons of Lazar Baranovych
Olena Matushek
Karazin Kharkiv National University
The Practice of Acumen in the Sermons of Lazar Baranovych
Keywords: wittiness, Baroque sermon, Lazar Baranovych, Vilnius Academy, Kyiv-Mohyla College
The object of the presentation is the sermons of Archbishop Lazar Baranovych of Chernihiv and Novgorod-Sivers’kyі from his collections. The research aims to identify the artistic functions of acumen in the sermons of Baranovych by using discursive and semiotic methods of analysis. The task of the presentation is to show where Baranovych studied the science of acumen and how he created concepts. Maciej Sarbiewski presents several general ways of creating a concept. Summarizing his teachings, Renate Lachmann names three of them: it compares a case to a topos; two topoi of the same order; and two topoi of different orders. Lazar Baranovych often resorted to extensive analogies. He compared two typologically similar situations—the Transfiguration of the Lord on Tabor and His Crucifixion on Calvary—contrasting the portrait characteristics of the main image. The text of the Great Friday sermon is based on the parallel and contrast between the First Adam and Christ (the Second Adam).
Lazar Baranovych often turned a topic into a sentence with a witty rhetorical question. Names were also a source of wittiness. Using the deep symbolic meaning of the name 'Jacob', Baranovych denotes the church. The bishop used linguistic witticisms not only in printed texts but also in live communication. When Dymytriy Tuptalo came to him for a blessing to become hegumen, Lazar Baranovych greeted him with a pun: 'Let Dymytriy get a miter!' Thus, the theory of mental acuity helped Lazar Baranovych to express the content of Christian dogmas, interpret gospel plots, and interest listeners with unexpected similarities and contrasts. The linguistic and stylistic design of the content of Baranovych's sermons corresponded to the features of the European Baroque style based on wittiness.
