Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Prieš 400 metų buvo pirmąkart buvo išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys Lyricorum libri tres (1625 m.), dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvėpia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. barokiniame Vilniuje.
Daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.
Kviestiniai pranešėjai
Ona Dilytė-Čiurinskienė
Vyr. mokslo darbuotoja, LLTI
Prof. Stephen Harrison
Oksfordo universiteto profesorius
Francis Young
Baroque Epic in the Grand Duchy of Lithuania: James Bennett’s 'Virtus dexterae Domini' (1674)
Francis Young
University of Portsmouth, UK
Baroque Epic in the Grand Duchy of Lithuania: James Bennett’s Virtus dexterae Domini (1674)
Keywords: Epic, Baroque literature, Neo-Latin literature, James Bennett, Grand Duchy of Lithuania
Virtus dexterae Domini (1674) is a Latin of poem of 751 lines in elegiac couplets about the Polish-Lithuanian victory over the Ottomans at the Battle of Khotyn (1673). The poem was publicly attributed to James Bennett, third son of George Bennett, the Scottish-Lithuanian Starosta of Kėdainiai (one of the Lithuanian commanders at the battle). However, given the poem’s length and the tight timeframe for its composition, James Bennett (who had only just enrolled at Vilnius University) may not be the poem’s true author. Virtus dexterae Domini is partly epic, and partly a panegyric in praise of each of the leading Lithuanian participants in the battle; it thus provides a bridge between earlier Lithuanian epics (such as Jan Radwan’s Radivilias (1592)) and the panegyrics, epinicia and naeniae of the 18th century. This paper argues that Virtus dexterae Domini embodies a kind of embryonic Lithuanian nationalism, by concentrating on the achievements of the Lithuanians in a battle jointly fought with the Poles, and by emphasising the Grand Duchy of Lithuania’s status as a patrician res publica where people of diverse backgrounds (including the Scottish Bennetts) could obtain noble citizenship – as well as by the use of the Latin language itself. Virtus dexterae Domini represents the peak of Lithuanian baroque epic, as well as pointing ahead to the emergence of later forms of Lithuanian national identity.
